|
Pradžia
Įdėja Vizija Tikslai Žmogus Darbas (1) (2) (3) Paskaitos Klausimai Atsakymai Knygos Autorius Adresai |
||
| Sveiki! Čia rasite mano mintis įvairiausiais klausimais. | MINTYS | ||
| Prezidento rinkimai.
Metai po metų, kadencija po kadencijos keičiasi karaliai, carai, prezidentai. Nesikeičia tik žmonių viltis, kad jau Šis,- padarys tvarką, prasidės tikrai geras visiems gyvenimas. Kaip ir daugelyje kitų gyvenimo situacijų (medicina, švietimas, socialiniai klausimai), žmonės įprato tikėtis, kad kažkas kažką padarys už juos. Visas viltis, pasitikėjimą sieja su esančiais valdžioje ir beveik visada gauna nusivylimą. Išties,- išsirenkame prezidentą ir seimą tokius, kokių esame verti kaip Lietuvos valstybės gyventojai. O žmonių sąmoningumas,- tiesiog yra toks koks yra. Nesuinteresuoti valdžioje esantys liaudies sąmoningumo kėlimu (sąmoningas, išmintingas gali ir neišrinkti). Kodėl? Gal suinteresuoti? Bet juk reikia galvoti ką nepasakius, nepadarius tokio, kas liaudžiai gali nepatikti ir tada ateityje nebeišrinks. Reikia galvoti apie kitus rinkimus, karjerą, kaip išlaviruoti tarp savo ir daugybės grupuočių interesų. Reikia galvoti kaip susikurti gerą įvaizdi, reklamą, įtikti vadovams arba priversti kitus siekti įtikimo. Šitoje vietoje, pagal eiliškumą, galvojama ką nuveikti Lietuvos labui (bet ne liaudies sąmoningumo kėlimui). Tikrai Jiems sunku. Būkime geranoriški ir nepulkime valdžios net ir mintyse (kad nepakenktume patys sau). Leiskime ramiai dirbti, neskaičioukime svetimo turto (visiems bus atlyginta-nejau netikite?), o patys užsiimkime savo reikalais ir kelkime asmeninį sąmoningumo, supratimo lygį. |
2003.01.01 | ||
| Reikia būti natūraliais.
Neįmanoma vieną galvoti, antrą sakyti, trečią daryti. Dėl to politikai (ir ne tik) nelaimingi. Galvoti, sakyti, daryti - trys įrankiai, kuriais kuriame SAVO gyvenimą. Atkreipkite dėmesį - savo, bet ne kitų, nors ir šimtą kartų sakytume, kad dirbame liaudžiai, Lietuvai ar dar kažkam. Jūs gal paprieštarausite, jog šiais laikais sąžiningumas neįmanomas, o aš pasakysiu, kad tai būtinas kelias - pakeisti požiūrį į šiuos dalykus, tapti natūraliais ir laimingais. Ką galvoji, tą sakai ir darai, -įtampos nebelieka. Vadinasi nebelieka pretenzijų, nesusipratimų ir ligų! Viskas ir visi esame neatskiriami nei nuo vienas kito, nei nuo Dievo. Kol kenksime kitiems (sąmoningai ar ne), tol kenksime patys sau (kairė ranka dešinei). "Daryk ir linkėk kitiems tai, ko pats sau norėtumei." Senas posakis - tiesa? |
2003.01.17 | ||
| Mes gyvename tol, kol kuriame ir
džiaugiamės tuo.
Negalime nekurti gyvenimo, nes pastoviai mąstome, kalbame, kažką veikiame (taip išreikšdami kas mes esame). Kada gyvenime nelieka džiaugsmo, viską darome lyg per prievartą, -tai ženklas, kad esame nepatenkinti savo ir Dievo kūryba. O tai yra nenoras gyventi (kad ir nepripažystame to sąmoningai), -tai mirimo procesas vadinamas senatve. Ji prasideda tada, kai gyvenimas būna iš pareigos, kai tokių pareigų daugiau nei mėgiamų užsiėmimų. Dažnai iki 60-70 metų sugebame nuo visko atsiriboti, sukaupti negatyvizmo tiek, užteršti organizmą taip, kad tolimesnis gyvenimas (kokį Jį pažystame dabar) tampa nebeįmanomas. Senatvė -tai ne savaime suprantamas dalykas. Tokia senatvė, kaip mūsų visuomenėje yra anomalija. Beja, kaip ir ligos, kitokie nesusipratimai. Studijuojame viską, išskyrus gyvenimą. O pradėti reikėtų nuo to. Todėl svajokime, kurkime, džiaukimės ir nenusiminkime, jei kas neišeina. Visame kame yra priežastis, o neigiamas rezultatas - taip pat naudingas, nors ir nebūtinas pamokantis patyrimas. |
2003.01.20 | ||
| Valentino diena - įsimylėjelių
diena.
Mažai mūsų gyvenime švenčių. Taip paskęstame savo darbuose, užsiėmimuose. Senesnio amžiaus žmonės piktinasi iš užsienio atėjusiomis naujovėmis. Jaunimas džiaugiasi ir priima besąlygiškai. Kas gi tame blogo? Būkime paprastesni, skubėkime džiaugtis kiekviena įmanoma proga, šventėmis, pasiekimais ne tik savais bet ir svetimais. Tik visada stenkimės išlikti sąmoningais (kelti klausimus - kodėl, kaip, kas giliau?). Gavau nemažai pasveikinimų SMS žinutėmis. Sveikino merginos, moterys, draugų žmonos ir draugai (?). Greičiausiai mes užmiršome kas tai yra įsimylėjeliai ir liko tik Valentino diena. Berniukai mokykloje sveikina mergaites, mergaitės dovanoja jiems klijuojamas širdutes. Ar jie jau įsimylėję?... Pasimokykime iš vaikų kaip būti natūraliais. Sielos prigimtis yra meilė ir džiaugsmas. Kaip sunkiai tai daeina mūsų protams. Nors, atrodytu - tai taip akivaizdu. Visi norime džiaugsmo. Tačiau džiaugiamės daugiau protu, o ne širdimi. Manome, kad būtent mūsų džiaugsmas yra teisingesnis už kaimyno. Pagal tai, ką renkamės kaip džiaugsmo šaltinį, galime spręsti apie mūsų išsivystymo lygį (pvz: narkotikai). Tačiau ar džiaugsmas dėl dvasinių pasiekimų (besąligiškos meilės, ramybės, supratimo) blogesni už kitokį džiaugsmą? Ar smerksime patys būdami ketvirtoje klasėje kitus, kad jie antroje? Geriau rodykime pavyzdį ir įsimylėkime gyvenimą! Už ką mylėti? Kad sukūrėme tokį arba Jis mus sukūrė tokius. |
2003.02.14 | ||
| Žurnalistai.
Skrenda ryte bitutė į pievas. Pakeliui sutinka musę. "Skrendame kartu, žinau nuostabią pievą, kur kaip tik dabar išsiskleidė gražiausi žiedai" -sako bitutė. "Ne, ką tu. Turiu svarbesnių reikalų. Čia po krūmu yra tokių dalykų!" -atsako musė. Kokie gi mes? Yra žmonių bičių ir žmonių musių. Ar tai reiškia, kad visiems reikia skubėti įtikti? O jei ne, tai kaip gi užsidirbti? |
2003.03.01 | ||
| Piramidės, aiškiaregiai, parapsichologai,
būrėjai, kunigai.
Mūsų kūnas ir protas gyvena apsupti materijos. Materijos savybė - užgožti sielą. Taip mažėja supratimas. Reikalingos pastangos, kad tobulėtume ir galiausiai prabustume. Visų trukdančių užduotis - užgrūdinti mus! Tačiau nesame kūnas, nesame protas. O kas esame? Tai galime išreikšti tik bendraudami vieni su kitais. Taip ir pademonstruojame kas mes esame tuo momentu. Kam reikės ir kas sugebės - atsirinks. Beje, iki sekančio momento galime ir pasikeisti. Tad KAS JŪS ESATE? Laimingi, dėkingi, mylintys, geri, atleidžiantys, pasitikintys? O gal ir ne. Bijantys? Ko? |
2003.03.06 |
