|
|
| Kūrėjo energijos yra apsoliučiai
visos energijos.
Subtiliausia mums prieinama energija (krikščioniškai vadinama šv. Dvasia) yra vertingiausia žmogui. Todėl galima pasakyti ir taip- geriausiai sveikatą užtikrina, atstato, palaiko kuo subtiliasnė Dievo Energija. Ši energija veikia mus iš aukščiausių dvasinių lygių. Todėl naudinga mylėti Kūrėją (tik tada galėsime pilnai pasinaudoti ta energija). Tai užtikrina ryšį su Juo, apsaugą, pagalbą, atsaką į maldas, drasą, pasitikėjimą savo jėgomis (Dievas su manim! Kas prieš mane?) ir tikėjimą rytojumi. Lengviau Dievą mylėti praktikuojant kokią religiją, laikantis jos rekomendacijų ir dalyvaujant apeigose. Pasinaudokite, bet nesustokite ties religija. Atminkite, kad siekti reikia ne religinių aukštumų, įpatingai gero apeigų eigos žinojimo ir atlikimo, bet nuoširdaus asmeninio ryšio su Dievu, dvasingumo: Širdies gerumas, Minčių šviesumas, Jausmų minkštumas, Žodžių švelnumas, Veiksmų tyrumas, Užuojautos pilnumas, Nesavanaudiškumas- Tai ir yra Dvasingumas! (daugiau eilių čia) Norint ką nors gauti, visada pirma reikia duoti t.y. sukurti judėjimą. Meilė- geranoriškas energijos atidavimas, egoizmas,- prievartinis energijos kaupimas, atsiribojimas nuo neišsenkančio Šaltinio. Visuotinių moralės normų nesilaikymas, taip vadinamos nuodėmės, arba kitaip: visatos dėsnio- Meilės Principo nepaisymas silpnina, arba nutraukia nuoširdų ryšį su Dievu. Dievas yra visur. Ir aplink mus, ir mumyse, todėl ryšys visada bus, bet nuoširdumo iš mūsų pusės tame gali nebelikti. Tokiais atvejais krikščioniui padėti gali atgaila ir išpažintis. Jeigu nuo vaikystės tikėjimas yra nepakankamas ir ryšys su Dievu buvo nenuoširdus, silpnas, arba jo nėra, tada padės čia išdėstytos mintys, siūlomi metodai, noras keistis, suprasti, darbas su savimi. Atminkite, jog fizinė sveikata atspindi dvasinę ir atvirkščiai. |